Lietuva

Lietuva (oficialus pavadinimas: Lietuvos Respublika) yra valstybė Šiaurės Rytų Europoje ir piečiausia iš trijų Baltijos valstybių. Lietuvos teritorijos plotas yra 65.200 km2 ir tokiu būdu ji yra didžiausia Baltijos valstybė, tokio paties dydžio kaip Nyderlandai ir Belgija kartu paėmus. Šiaurėje Lietuva ribojasi su  Latvija, pietryčiuose su Baltarusija, o pietvakariuose su Lenkija ir  Rusijos anklavu -  Kaliningrado sritimi.
Baltijos jūros pakrantė tęsiasi apie 100 km, pusė jos  yra Kuršių Nerijos pakrantė. Tai yra tam tikros rūšies smėlio sekluma, kurios ilgis yra 98 km, aukštis 66 m, tačiau plotis niekur neviršija 4 kilometrų. Tai yra pati nuostabiausia Lietuvos dalis, kurią skalauja ir Kuršių marios. Lietuva yra lygumų šalis su dvejomis aukštumomis, kurių vidutinis aukštis yra   150 m. Viena iš aukštumų yra rytuose, išilgai Baltarusijos sienos.  Šią aukštumą sudaro Medininkų aukštuma pietryčiuose, kur taip pat randasi  aukščiausia Lietuvos kalva – Juozapinės kalnas (291m); kita aukštuma yra  Švenčionių aukštuma šiaurės rytuose. Šiaurės vakaruose yra  Žemaitijos  aukštuma, kurios aukščiausia vieta yra  234 m.      25% Lietuvos teritorijos yra apaugusi miškais, o 3% sudaro pelkės. Lietuvoje yra apie  3000 ežerų, kurie užima 2% teritorijos, dauguma jų randasi šalies šiaurės rytuose. Kauno marios yra didžiausias šalies dirbtinis vandens telkinys. Didžiausias natūralus ežeras yra Drūkšiai.
Lietuvoje yra  750 upių, kurių ilgis didesnis kaip 10 kilometrų. Didžiausia upė yra   Nemunas, kurios ilgis  yra  973 km, iš kurių 425 kilometrai yra Lietuvoje.

 

Klimatas

Lietuvoje vyrauja  vidutinis klimatas, kurį šiek tiek įtakoja  šilta Golfo srovė. Rytiniuose rajonuose daugiau vyrauja žemyninis klimatas, todėl žiemos metu ten yra šalčiau negu likusioje šalyje, o vasaros metu - šilčiau.  Žiemos yra ilgos. Dzūkijoje pradeda šalti jau rugsėjo mėnesį, o sostinėje Vilniuje dviem savaitėm vėliau. Lapkričio mėnesį dažnai jau pradeda snigti, ir storas sniego sluoksnis  dengia didžiąją  šalies dalį iki kovo mėnesio.  Vidutinė minimali temperatūra  sausio mėnesį siekia -5°C. Labai retai temperatūra nukrinta iki -40°C. Pavasaris dažniausiai trunka labai trumpai. Balandžio mėnuo  yra pereinamasis mėnuo, kai oras yra nenuspėjamas, o šaltas dienas dažnai keičia palyginus šiltos dienos. Vasara paprastai trunka nuo gegužės vidurio iki rugpjūčio pabaigos. Liepą, šilčiausią mėnesį, vidutinė temperatūra yra apie 17°C.Aukščiausia temperatūra gali siekti  35°C. Per metus pajūryje iškrenta vidutiniškai  apie 717 mm kritulių, o šalies rytuose  -  apie 490 mm.
 

Augalija ir gyvūnija

Lietuvos miškų vaizdas amžių eigoje labai pasikeitė. Senieji miškai išliko tik ten, kur dirvožemis yra smėlėtas, būtent Dzūkijoje. Ąžuolų Lietuvoje yra likę nedaug. Seniausią ąžuolą galima rasti Stelmužės kaime, manoma, kad jo amžius yra 1500 metų.
Šiuo metu Lietuvos miškus sudaro apie  40% pušų, kaip  vietinių rūšių taip  ir svetimžemių. Beržai ir eglės yra dažnai pasitaikančios medžių rūšys, taip pat auga drebulės, alksniai, uosiai, guobos ir liepos. Pušynuose žemę dengia samanos, kurių Lietuvoje yra apie  400 rūšių. Lietuvos miškuose auga daug uogų ir grybų, jų rinkimą galima pavadinti nacionaliniu pomėgiu. Lietuvoje auga maždaug  2000 rūšių laukinių gėlių. Dabar Lietuvoje yra maždaug  63 žinduolių rūšys, jų tarpe tokie dideli gyvūnai, kaip  taurieji elniai, briedžiai ir šernai; tokie mėsėdžiai, kaip  vilkai, lapės, kiaunės, šeškai, meškėnai, lūšys ir laukinės katės; tokie graužikai, kaip lauko pelės, miegapelės, voverės, rudieji kiškiai ir retai pasitaikantys pilkieji kiškiai.
Daugelyje upių gyvena ūdros, jūroje pasitaiko  ruonių ir jūros kiaulių. Lietuvoje yra apie 300 rūšių paukščių. Labai paplitęs yra  nacionalinis paukštis gandras, ir beveik kiekviename ūkyje galima pamatyti gandralizdį.  Taip pat galima sutikti ir juodųjų gandrų. Pajūryje gyvena  didelės pilkųjų garnių ir kormoranų kolonijos, taip pat gulbės, žuvėdros, pempės, kragai, baubliai. Keturi gamtiniai rezervatai  yra gervių, tetervinų, jerubių, sėjikų perėjimo vietos. Miškuose yra daug genių, zylių, strazdų. Iš plėšriųjų paukščių pasitaiko sakalų, lingių, vanagų, suopių ir pelėdų.
Lietuvos upėse veisiasi daug žuvų. Maždaug 25 karpių rūšių, be lašišų, upėtakių,  lynų, ungurių, lydekų, karšių ir  sterkų, sudaro apie 25% visų gėlo vandens žuvų. Klimatas nėra labai tinkamas ropliams, jų Lietuvoje gyvena tik keletas rūšių: driežai, žalčiai, angys, baliniai vėžliai ir  gluodenai. Varliagyvių - varlių ir rupūžių – yra daug. Taip pat veisiasi keli šimtai rūšių drugelių.
 

 

Estonia, Latvia, and Lithuania : country studies
Federal Research Division, Library of Congress, 1996

McLachlan, G. / Lithuania
Bradt Publications, 1999

Williams, N. / Estonia, Latvia & Lithuania
Lonely Planet, 2000